pridurti

1 pridùrti, prìduria, pridū́rė 1. tr. R prismeigti, pribesti: Su peiliu pridūręs ir nuskutęs lydeką Šts. Pridū́riau lazdą į duobę („kiaulę varant į dvarą“) ir palikau kiaulavaris Šts. Nereik užmiršti tokims medžiams mietą pridurti S.Dauk. | Lyg didžiuodamasis žiūri Vilius į prie savo krūtinės pridurtas mirtų šakeles I.Simon. | refl. tr.: Kaimyne, duok čiulpiką prisidurti (užsidegti papirosą) B.Sruog. ║ pririšti įsmeigiant kuolą: Kaip rytmetį karvę pridū́riau, i tebėr Kl. ║ įremti: Prydùrsi galvą pry sienos ir gali miegoti Grd. 2. tr. K duriant pailginti, prisiūti: Pridùrk vadžias, per striukos Rm. Ta tavo rankovė pridurta nei šiaip, nei teip Šk. Aš nenešiosiu pridurtų marškinių Slv. | refl. tr.: Prisidùrk botagą ir smarkiau arklius varyk Gs. Buvo tokie striuki marškinpalaikiai, tai ėmus pridurkus prisidū́rė Slm. ║ tr., intr. pridėti, prijungti: Prie šaknies yra pridurta priesaga Jn. Su saule nepareisiu, reiks nakties pridùrti Šts. | Patarlę, kalboje tebesančią, tvirtindamas senovės raštą, pridūriau S.Dauk. | refl. tr., intr.: Šiemet dobilų daugiau prisidūrė (priaugo) Ėr. Prisidū́riau tuos skatikėlius ir pirkau kiaulę Alk. Vienas svetimas vaikas prisìdura – trobo[je] veselia Krš. Pagaliau dar prisidūrė naujas vargas ir rūpestis Žem. Mėsa skalsiau, kai yr pieniško prisidùrt Slm. Su savais per rugiapjūtę neapseisim, reiks ir svetimo prisidùrt (pasisamdyti) Ds. | Man i senatvė, i ne senatvė prisìdura (viskas susideda), dėl to i nėr sylos Šts. ║ intr. prk. papildomai pasakyti: Neiškentęs tiesiog akyse pridū́riau Lš. Pridursiu, kad jis nėra nei milžinas, nei neišaugala Blv. 3. intr. paremti, sušelpti, padėti: Kad trūks pinigų, rašyk, pridùrsiu Srv. Ka tau niekas nepridur̃s, kaip tu jį (namą) pastatysi Ds. Negali pinigais, tai nors duona pridùrk Ktk. Dabar jau vaikai prìduria Dbk. Gyvena gerų žmonių prìduriamas Grž. Jis man ... ir duonos pridūrė, ir reikale padėjo BM209. Aš pridursiu, ko tau trūks M.Valanč. | refl.: Vienas kitam prisìduria, ir gyvena Ėr. 4. intr. ribotis, susisiekti, prieiti: Pieva prìdur' prie girios KII212. | refl.: Jūra prisìdura pry Palangos Dr. Daubėnų soda prisìdura pry Lazdininkų sodos Dr. 5. tr., intr. R eiti, važiuoti, sekti iš paskos: Eina pridū́ręs čia – apsidirbs ir be tavę PnmR. Pralenkim, eisme čia visą kelią pridū́rę! Vb. Arklio valdyti nereikia – jis ir pats kinksi, pirmutinį vežimą pridūręs Vaižg. Baisios šmėklos pridūrusios paskui ją sekė A.Vien. ^ Bėda bėdai prìdur' KI239. 6. intr. reikėti, lemti: Jau pridùrta jam mirti, o jis dar pinigais rūpinas Skr. Jau roputes kaupt pridùrta, antai greit juk žydės Vdžg.

◊ pirštùs pridùrti prisidėti, dalyvauti: Nepridū́rei savo pir̃štų – ir nieko neišeina Dbk.

[su] pirštù prìduriamas Sim; VP42 labai arti esantis.

pirštù priduriamaĩ netrukus, greit: Pirštù priduramaĩ i karvė ves, bado nebebūs Krž.

\ durti; antdurti; apdurti; atidurti; dadurti; įdurti; išdurti; nudurti; padurti; pardurti; perdurti; piedurti; pradurti; pridurti; sudurti; uždurti